KAIP DVIPOLIS PROTAS SUKURIA AMŽINĄJĮ NEAPYKANTOS VARIKLĮ

Rusija vykdo propagandą ir naudoja „minkštąją galią“. Tai faktas.

Tačiau būdas, kuriuo kovojama su propaganda, pats gali tapti dvipolio mąstymo spąstais.

Schema atrodo taip:

Kremlius — Rusija — Rusų kultūra — Rusų kalba — Rusakalbis žmogus

Kai šios visiškai skirtingos kategorijos suplakamos į vieną visumą, kovojama jau nebe su konkrečia agresija ar ją palaikančiais veikėjais.

Įtarimą pradeda kelti viskas: kompozitorius, spektaklis, kalba, knyga, tiesiog žmogus.

Viskam uždedama viena universali etiketė – „minkštoji galia“.

Bet priešo propaganda tai mato.

Ir tada jai net nereikia išgalvoti naratyvų.

Užtenka paimti realius tokių reakcijų pavyzdžius ir parodyti savo visuomenei:

„Matote? Jie kovoja ne su mūsų valdžia. Jie nekenčia jūsų pačių.“

Ir ratas užsidaro.

VIENOJE pusėje atsiranda logika: „Viskas, kas rusiška, gali būti grėsmė.“

KITOJE: „Viskas, kas vakarietiška, yra siekis mus sunaikinti.“

Viena pusė savo emociniais veiksmais pradeda gaminti kitai pusei jos pasaulėžiūros įrodymus.

Du dvipoliai protai pradeda maitinti vienas kitą, kol susiformuoja amžinasis neapykantos variklis.

Kuo daugiau aklos neapykantos vienoje pusėje, tuo lengviau kitai pusei mobilizuoti savo žmones.

Ir atvirkščiai.

Čia išryškėja ir svarbiausia realybė: geografija nekinta.

Valstybės ir jų kaimynystė yra fizinis faktas, kurio neįmanoma tiesiog ištrinti ar užblokuoti socialiniuose tinkluose. Ilgalaikėje perspektyvoje su šia realybe vis tiek teks gyventi.

Štai kodėl gebėjimas skirti sąvokas nėra silpnumas ar „nuolaidžiavimas“. Tai – strateginis protas.

Kremlius nėra rusų kalba. Režimas nėra Čaikovskis. Agresorius nėra kiekvienas rusakalbis žmogus.

Gebėjimas matyti šiuos skirtumus nereiškia akims užmerkti prieš grėsmę. Priešingai – tai gebėjimas tiksliai atpažinti tikrąją grėsmę ir neleisti jai nustatyti, kaip turi veikti tavo paties sąmonė.

Dvipolis mąstymas nebūtinai pradeda karą. Bet jis sukuria terpę, kurioje karą lengva pradėti, lengva palaikyti ir neįmanoma užbaigti.

O tada nutinka didžiausias paradoksas:

Aklai kovodami su priešo propaganda, patys tampame stipriausiu jos argumentu.