KOKS CIVILIZACIJOS IŠSIVYSTYMO LYGIS – GYVAS AR NEGYVAS?

Ką daro Vakarų žmonės, kad proto pasaulis taptų tikrove?

Tapo paveikslus, rašo eilėraščius, kuria muziką. Kuria mechaninius daiktus: televizorius, telefonus, lėktuvus, kompiuterius.

Dabar proto pasaulis įsikūnija tikrovėje.

Vakarų žmonės taip pat skraido, girdi ir mato milžiniškais atstumais, tačiau – per negyvus daiktus. Jie tuo didžiuojasi ir dėl savo pasaulėžiūros nepastebi, kad patys nuo to netobulėja.

Jie tuo didžiuojasi.

Jie net svajoja atkurti žmogų.

Protas ir yra santykių mechanika.

Šį mechaninį progresavimą jie vadina „civilizacija“ ir didžiuojasi savo degradacija.

Jeigu proto pasaulyje kas nors daugina mechaninius rodiklius, jis tuo labai didžiuojasi.

Pavyzdžiui, turi kelis namus, automobilius, savo jachtą.

Vakarų žmonėms įprasta negyvą ir materialų statyti aukščiau už gyvą ir žmogų.

Jie džiaugiasi įsigiję dar vieną butą ar automobilį, tačiau nesidžiaugia net penkto vaiko atsiradimu šeimoje.

Turtai suteiks sąlygas techniniam gyvenimui, bet užgesins emocijas.

Norint atvaizduoti tai, kas gyva, būtina sukurti sudėtingą sąvokų tinklą ir daugybę dėsnių.

Taip vyksta gyvo suakmenėjimas.

Vakarų žmonių protas kuria visa, kas negyva, ir naikina tai, kas gyva.

Išminčiai ir pranašai turi ypatingą dovaną – jautrumą gyvybiniams ir pražūtingiems procesams.

Gyvenimas susideda iš nesuderinamų dalykų, reiškinių ir žmonių charakterių.

Daugiapoliarumo autorius, profesorius V. Lenskis

„Vakarai vienuolynų akimis“, 2003 m.