Proto pasaulio savarankiškumas

Šiame modelyje proto pasaulis nėra suprantamas vien kaip tarpininkas tarp juslių ir kokybių pasaulių. Nors santykių dėsningumų polius atsiskleidžia juslinių ir kokybinių patirčių sąveikoje, ilgainiui jis įgyja santykinį savarankiškumą.

Protas ne tik atpažįsta santykius tarp patirčių. Jis taip pat kuria naujus santykių modelius, kurie vėliau gali būti realizuojami žmogaus gyvenime ir išoriniame pasaulyje.

Iš proto pasaulio kyla

• kalba
• matematika
• logika
• mokslas
• filosofija
• technologijos
• teisė
• ekonomika
• socialinės sistemos
• civilizacija

Todėl proto pasaulis šiame modelyje laikomas ne pagalbine funkcija, o pilnaverčiu trečiuoju poliumi. Kaip juslių pasaulis turi savo patyrimo lauką, o kokybių pasaulis savo išgyvenimų lauką, taip proto pasaulis turi savo sąvokų, modelių, teorijų ir sistemų lauką.

Santykinis nepriklausomumas

Šios sistemos gali egzistuoti santykinai nepriklausomai nuo konkretaus juslinio ar kokybinio patyrimo. Pavyzdžiui, matematinė teorija gali būti kuriama dar prieš atsirandant jos praktiniam pritaikymui. Vėliau ji gali tapti technologijos, mokslo ar civilizacinių pokyčių pagrindu.

Todėl proto pasaulis ne tik aiškina tikrovę, bet ir dalyvauja ją formuojant. Šiame modelyje žmogaus civilizacija suprantama kaip viena iš santykių dėsningumų poliaus raiškos formų.

Dėl šios priežasties proto pasaulis nėra laikomas vien juslių ar kokybių pasaulio pasekme. Jis yra savarankiška sąmonės raiškos kryptis, galinti transformuoti tiek vidinę, tiek išorinę žmogaus tikrovę.